|
Šventieji reikalai
Protestantų pastorius atkeliauja į rojų, o jį pasitinka pats šv. Petras.
– Štai jūsų kambario raktas, – sako šv. Petras. – Eikite tiesiai šiuo koridoriumi. Pirmosios durys skirtos sentikiams, kitos pravoslavams, trečiosios baptistams... Tik tyliai praeikite pro ketvirtąsias: už jų katalikai, manantys, kad jie vieni šiame pastate!
Klebonas, baigęs klausyti išpažinties, eidamas pro zakristijoną sušnibžda:
– Klausyk, man atrodo, kad tavo žmona mums neištikima...
Kietaširdis komersantas atkeliauja į dangų.
– Na, – klausia šv. Petras, – ar pameni kokius nors gerus darbus, padarytus žemėje?
Gerokai pagalvojęs, komersantas atsako:
– 1956 m. Daviau dešimt rublių elgetai.
– Ir viskas?
– Kitą kartą, tai buvo 1988 m. rudenį, paaukojau dešimt rublių Atgimimo sąjūdžiui...
– Tai viskas?
Komersantas bergždžiai mėgina dar ką nors prisiminti.
– Ką manai, Viešpatie? – klausia
šv. Petras Jėzaus.
– Manau, duokim jam rusiškų dvidešimt rublių ir siųskim velniop!
Sena valstietė eina išpažinties:
– Mano tėve, – sako ji, – aš buvau neištikima savo vyrui.
– Štai kaip! Kada tai buvo?
– Mmm... Prieš trisdešimt dvejus metus...
– Prieš trisdešimt dvejus metus?! Pamirškite tai, nes tai jau nebe nuodėmė.
– Visko gali būti, – sako senutė, bet man malonu retkarčiais prisiminti...
Dievas sukūrė tris savybes – sąžiningumą, protą ir partiškumą, – bet visus apdovanojo ne daugiau dviejų. Jeigu žmogus protingas ir sąžiningas, tai jis nepartinis. Jeigu jis sąžiningas ir partinis, tai jis neprotingas. O jeigu protingas ir partinis, tai – nesąžiningas. |
